1) Manau, kad būtų svarbu sukurti specialistų grupę (teisininkai architektai ir k.t. arba viskas viename asmenyje) kurie išanalizuotų situaciją objektyviai, atsietai nuo asmeninių patirčių ir nuoskaudų ir nustatytų kokios galimos architektūrinės nekokybės priežastys, kokie galimi būdai kokybę gerinti. Manau, kad kokybės gerinimas gali būti atliekamas pasitelkiant įvairias sritis - teise, viešuosius ryšius visuomenės nuomonei apie architekto profesiją ir architektūrą formuoti. Teko girdėti, kad Estijoje buvo įvykdyta viešųjų ryšių akcija, populiarinanti architekto profesiją, atskleidžianti profesijos ir architektūros kokybės svarbą. Sako, kad rezultatai labai geri. Manau, kad teisnius sprendinius labai papildytų panašūs veiksmai ir svarbu atlikti visus veiksmus koordinuotai tarpusavyje.
2) Pas jus klausimyne - daug kalbama apie architektūros sprendinių teisinį reguliavimą. Mano manymu - architektūros, kaip meninio objekto, didesnis reguliavimas nereikalingas, nes ją ir taip pakankamai reguliuoja visa STR bazė, t.y. visi kiti reikalavimai ir normos. Negalima normomis menininkui nustatyti, ką jis turi kūrti ir kaip. Menas, ypač avangardiškas, naujoviškas, dažnai iš pradžių būna nesuprantamas, nelogiškas ir tik po kurio laiko jį pripažįsta ir pradeda vertinti. Kaip kurti meną, kai tave riboja teisės aktai ir derintojo subjektyvi nuomonė, o jei tas derintojas dar gerokai pagyvenęs... arba nesubrendęs? Todėl manau, kad architektūros, kaip meno srities, kokybę gali kelti tik didesnis visuomenės išprusimas ir, aišku, kolegų profesionalumas. Daug ką pasako tokie faktai, kai konkurse architektūros vertintojai išrenka geriausia darbą, o visuomenės apklausose jis lieka paskutinis...Nuo to proceso taip pat reiktų kaip įmanoma labiau atitolinti statytojus...
3) Iš esmės papildysiu tai, ką jau minėjot:
- Architektūros konkursai turi vykti ne per viešuosius pirkimus
- Architektų sąjunga turi stiprinti savo veiklą, dabar jie net nereikalauja nei vykdyt architektūrinius konkursus, nei sugebą juos kokybiškai organizuoti
- Aktyvesnė galėtų būti pati architektūrinė visuomenė
4) Senasis ikisovietinis užstatymas turi būti griežčiau saugojamas, o sovietiniai šabakštynai turi būti nušluoti nuo paviršiaus.
5) Visur ir visada turi būti privalomai vykdoma projekto vykdymo priežiūra visų kategorijų statiniams.
6) Reikia sukurti tokią juridinę sistemą, kuri sureikšmintų architektūros kaip meno srities prasmę. Kad ekonominiai svertai nebūtų vienintelis reguliuojantis veiksnys, nes tokiu atveju architektūros kūryba tampa tik nuostolinga veikla. Gražūs žodžiai ir įtikinėjimas - versle mažai padeda, kai skaičiuojama investicijų graža. Kūrinys be meninių sprendinių visuomet pigesnis...Apie išliekamąją vertę niekas nekalba. Nesu juristas, nežinai kaip tai pasiekti, antra vertus - konkursai irgi yra pakankamai subjektyvus dalykas. Tai įrodė daugiametė praktika, kartais lemia atsitiktiniai dalykai, labai svarbus išlieka žmogiškasis faktorius. Architektūra - subjektyvus dalykas, jos pilnai juridizuoti neįmanoma, galima tik kiek pakreipti.
7) Pagaliau priimti ARCHITEKTUROS ISTATYMA ir pataisyti kutus su juo besisiesiancius teises aktus. Sekmes!
8) KIEK LIETUVOJE TENKA BIUROKRATŲ VIENAM DIRBANČIAM ŽMOGUI? ČIA PROBLEMA.
YRA ATVEJŲ KAI DERINIMO DARBAI DEŠIMT KARTŲ ILGIAU UŽTRUNKA NEGU PROJEKTAVIMAS, O PATS PROJEKTAS NET NE KITO.
9) sekmes...
10) atsisakyti smulkmeniško reglamentavimo, turėtų būti aiškiai reglamentuojami tik pagrindiniai principai.
Daugiau kompetencijos projektų vadovui ir savivaldybės architektui.
"Žmogiškojo faktoriaus" mažinimas siekiant išvengti korupcijos, atveria kelią absoliučiai arcitektūrinei anarchijai (architektūrine -menine prasme). nėra jokių argumentų, o teisiškai juos įforminti neįmanoma. Vienintelis kelias didesnė asmeninė kompetencija ir atsakomybė savivaldybės architektui - architektų tarybai.
11) Džiugu, kad darote darbą šioje srityje, linkiu sėkmės.
12) Malonu bendradarbiauti.
Mano galva šiandien architektūrinio darbo rezultatas yra neįtakojamas. T.y. darau ką noriu arba ko nori užsakovas. Manau kad turėtų būti griežtesni reikalavimai atskirom teritorijom, didesnė svarba suteikiama projetiniams pasiūlymams, būtų nustatyta didelė išlygų kaina, kuri galėtu ir turėtų tarnauti visuomenės poreikiams.
13) Manau, kad teritorijose, kuriose yra parengtas bendrasis planas - detalieji planai nereikalingi
14) Tokiems pasiūlymams apgalvoti ir parengti reikia laiko, kurio praktikuojantiems architektams labai trūksta, deja. Nes daugiausia laiko atima ne kūrybinis procesas, bet pastovi kova su biurokratinėmis kliūtimis ir valdininkijos savivale. O tai kyla iš daugybės neaiškumų, neatitikimų, dviprasmybių tiek teisiniuose aktuose, tiek derinančių instancijų ir konkrečių valdininkų kompetencijose/kvalifikacijose.
15) Teritorijų planavimo įstatymo nuostatose nėra nustatyto prioriteto sprendinių vystymui architektūriniu aspektu. Tai, be abejo, atsiliepia sprendinių, kuriais formuojama urbanistinė aplinka, kokybei. Be to, šiandien, teisės aktų nustatyta tvarka, teritorijų planavimo specialisto atestatą gauna ne tik architektas, bet ir statybos inžinerius. Manau, kad planavimas yra tolesnės statybos pagrindas, todėl aiški architektūrinė koncepcija čia turėtų būti prioritetu.
16) Ačiū jums už apklausą.
Šaunuoliai jog prakalbote apie mažai liečiamą temą.
sėkmės
17) Senoji tvarka su sąlygų sąvadais buvo paprastesnė ir teikianti daugiau konkretumo vykdant projektą.
18) Viskam savo laikas
19) Šiuo metu architektų rūmų išduodami atestatai nesuteikia teisės rengti sklypo planą (būti sklypo plano dalies vadovu). Taigi, architektas neturi teisės projektuti savo projekto aplinkos. Tam teisę suteikia Kraštovaizdžio architektų sąjunga. Visiška nesąmonė.
Sporto paskirties pastatams (pvz, stadionams - kurie vizualiai bene labiausiai matoma miestų vizitinė kortelė) projektuoti suteikia taip pat ne architektų rūmai, o SPSC, nes sporto statiniai priskirti Kitos paskirties statiniams.
20) Visi architektūriniai reikalavimai turi būti išdėstyti teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose, nes tik tada jie bus:
viešai prieinami;
viešai diskutuojami;
pagrįsti;
Specialieji reikalavimai (projektavimo sąlygos) turi būti panaikinti, nes jie sudaro sąlygas reikalavimus nustatančių asmenų piktnaudžiavimui:
nevienodų reikalavimų nustatymui analogiškiems objektams;
nepagrįstų reikalavimų nustatymui.
Tam įvykdyti būtina smarkiai tobulinti teritorijų planavimą reguliuojančius teisės aktus ir TP dokumentų rengimo ir vykdymo priežiūrą.
21) Manau, kad šiuo metu architektūros teisinis reguliavimas didele dalimi paliktas valdininkų interpratacijoms ir valiai, nes yra nepakankamas, labai neaiškus, įstatymas ir statybą reglamentuojantys aktai parašyti dviprasmiškai jeigu ne daugiau.
Kita problema yra , reikia prisipažinti, architektų mažas teisinis išprusimas.
22) As per durnas :)
23) Good Luck!
24) Kadangi architektūra yra menas, visas teisinis reguliavimas turėtų pereiti į Kultūros ministeriją ir įteisinta eskizo stadija, kaip projekto dalis, kuri būtų derinama nustatyta tvarka ir taptų techninio projekto pagrindu.
25) Kaip ir bet kokio meninio reiskinio,taip ir architekturos nera prasmes ivilkti i teisinio regulavimo remus (kalbu apie arch. israska.Nekalbu apie reglamentus kurie nusako pvz. aukstinguma
26) Siūlyčiau Jūsų darbe “Statinio architektūros reikalavimų teisinis reguliavimas” remiantis turima medžiagą pasiūlyti sistemą šiam reguliavimui, kuri sudarytų prielaidas projektavimo proceso subjektų susikalbėjimui.
Akcentuoti vienodą teisės aktų reikalavimų supratimą ir, kad jų nuostatų taikymas būtų ne šališkas, o - motyvuotas, pagrįstas atitinkamais dokumentais.
27) suvienodinti teritorijų planavimo aktų ir str nuostatas, išgryninti dviprasmybes normatyvinės bazės reikalavimuose, užtikrinti iškeltų reikalavimų vykdymą, užkirsti kelią korumpuotam sprendinių su(pa)prastinimui, trumpinti kelią nuo sąlygų gavimo iki leidimo išdavimo, užtikrinti normalų derinančių institucijų darbą terminų požiūriu ir t.t.
28) Tiek nesudėtingi, taip pat ir sudėtingų projektai turi būti parengti dalyvaujant ne vien tik projekto vadovo , visuose būtinas architektūrinės dalies vadovas ir su papildomu autoriniu teisiškumu. Tada būtų prisiimama estetinis atsakingumas, projektinių keitimų pagrįstamumas. Dabar gali projektuoti bet kas, ir bet ką, o parašas neneša atsakomybės. Ir būtina sureguliuoti ir viešinti kainas, kurios atitiktų profesijos socialinę padėtį. Iš valstybinių , ar Europos lėšų rengemiems projektams turėtų būti taikomi didesni projekto sudėties reikalavimai, nei iš privataus asmens, tai yra pro pirštus žiūrima derinant ir ruošiant vienokius pastatus, kai iš norinčio pasistatyti namuką, arba išreikalauja visos sudėties arba derina 2 lapus, kaip kada skirtingi derinimo standartai...
29) 1) pastatu projektu vadovais atestuoti tik architekturini issilavinima turincius specialistus (ir nepratesineti jau isduotu)
2) teritoriju planavimo projekto vadovo atestatus suteikti tik turintiems architekto-teritoriju planuotojo kvalifikacija (ir nepratesineti jau isduotu)
3) griezciau audituoti architektu rengimo studiju programas ir aukstasias mokyklas
4) valstybes finansuojamiems objektams privalomai rengti architekturinius konkursus su privalomais konkurso sprendiniu igyvendinimais (techninio projekto ir tt sutartis pasirasineti po viesojo pirkimo. sukurti mechanizma kaip pinigus proporcingai paskirstyti tarp architekturinio konkurso laimetojo ir viesuju pirkimu konkurso laimetojo)
30) Manau, kad yra keli svarbūs/esminiai momentai.
A- priešprojektinio pasiūlymo ir tvirtinimo tvarkos / derinimo su institucijomis nebuvimas, nes šiuo metu kyla daug nesusipratimų ar tiesiog apgailėtinų asmeniškumais paremtų sprendimų, kuomet jau paruoštas projektas yra blokuojamas, pvz. Kultūros paveldo departamento. Viso to būtų išvengta, jei projektas būtų suderinamas jau priešprojektinėje dalyje, nes tai leistų susikoncentruoti ties kokybišku architektūros įgyvendinimu kreipiant dėmesį į techninius aspektus, žinant kad joks užsimiegojęs valdininkas iš KPD negalės blokuoti projekto.
B- Privaloma registracija Architektų Sąjungoje ir Rūmuose norint projektuoti pastatus. Sukurta atitinkama sistema, pagal pvz. Anglijos pavyzdį, reglamentuojanti pastovų kvalifikacijos kėlimą seminarų, paskaitų metu.
C- Priverstinai mažinti architektūros studentų skaičių, jei universitetai patys to nesugeba padaryti ir tiesiog ruošia specialistus užsienio rinkoms bei vietinių kainų dempingavimui.
D - Detaliųjų planų sistemos tobulinimas.
31) pasinaudokit
http://www.architektams.lt/architektu-apklausa /