1) Pastato energetinio naudingumo privalomumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių taikymą (gal, net, privalomai).
2) Privaloma projekto Architektūrinė priežiūra.
3) Kultūrinės ir ekonominės vertės sukūrimas, originalumo bei ekologiškumo siekis, sprendiniai turi būti racionalūs, ekonomiškai pagrįsti. Statinys turi atitikti ir viešąjį interesą.
4) Architekturinis konkursas viesuosiuose pirkimuose
5) kontekstualumas

meniškumas,estetiškumas,kultūrologinis aspektas

funkcionalumas plačiaja prasme

urbanistinis integralumas
6) Statybos ir apdailos medžiagų ilgaamžiškumo garantijos skirtingą trukmę, skirtingiems statinių tipams.

Projektavimą remiantis "Universalaus dizaino" principais.

Architekto autorines teises statinio architektūrai.
7) Papildyčiau reikalavimą dėl specialiųjų architektūros reikalavimų - reikia reglamentuoti kas tai yra ir kokius reikalavimus galima kelti, kad būtų aišku, ko galima reikalauti iš statytojo. Statytojai (ypač mažuose miestuose) linkę investuoti mažai ir statyti pigiai (pastatų kokybė gaunasi prasta, tačiau kaip ir atitinka architektūros reikalavimus).
8) 1.Visa eilė priemonių kurias teikė AR architektūros įstatymo projektų redakcijose

2.Šiandien "architektūrą" jau kuria matininkai, žemėtvarkininkai, konstruktoriai, geologai, rekreacininkai ....
9) Meninė vertė
10) GRIEŽTAI STABDYTI SAVAVALIŠKAS STATYBAS.

STATYBOS METU NEKEISTI PATVIRTINTO PROJEKTO, TAM YRA LEISTINOS PROJEKTO KOREKTŪROS.

KIEK ĮMANOMA MAŽINTI BIUROKRATINIUS VIS PASIKARTOJANČIUS POPIERIUS.
11) per platus klausimas,...
12) Įdingas reglamentavimo principas iš esmės.

Manau nereikia įstatymais reglamentuoti savaime suprantamų dalykų. Juk nereikia įstatymo, kad medis būtų medinis.

Juo lab, kad nįmanoma nedviprasmiškai apibrėžti, kada pastatas atitinka esminį reikalavimą, o kada ne - dera su aplinka ar nedera - čia skonio ir nuomonių klausimas.
13) architektūros meninės vertės ir kitų esminių reikalavimų architektūrai aiškaus atskyrimo
14) Siūlyčiau aiškiau ir išradingiau reglamentuoti santykius su kaimyniniais (šalia stovinčiais) pastatais siekiant architektūrinės vienovės arba kitokio santykio ir santykį su kaimyninių pastatų savininkais.

Taip pat labai reiktų aiškaus ir įdomaus santykio su visuomeninės paskirties (bendro naudojimo) teritorijomis ir valstybei priklausančiomis teritorijomis bei pastatais.
15) - Projektavimo konkursų rezultatus negali lemti mažaiusia projektavimo kaina

- Cetrinėje miesto dalyje naujiems projektas turi būti privalomas architektūrinis konkuras
16) Stilistika
17) kompleksiškumas,derėjimas miestovaizdyje (nes karštovaizdis pagal paprotinę teisę mūsuose tapatinamas su gamtovaizdžiu)
18) Statinio architektūra turi atspindėti tai, kad statinys yra suprojektuotas šiame laikotarpyje, bus naudojamas šio laikotarpio visuomenės, taikant dabar gaminamas medžiagas ir technologijas, siekiant išvengti kičo ir aklo praėjusių laikų stilių kopijavimo/plagijavimo.
19) Derėti urbanistinėje aplinkoje
20) Urbanistinis pagrįstumas, antrųjų šalių interesai

1) Higienos normos nurodo, kad visuomeninės paskirties statiniuose nagali būti lankytojų tirsioginio kontakto su sanitarinės įrangos prietaisais - ekspertizė bando to reikalauti, bet suveikia žmogiškas faktorius.
2) išlaikyti detaliajame plane nenustatytą užstatymo liniją
3) Nepagrįsti Priešgaisrinės saugos reikalavimai.
4) utenos architektas Tomas Kupriunas aktyviai eskizavo "Senuku" prekybcentrio fasadus, ko isdavoje atsisakiau autorystes.
5) PTR interpretacija kai projektiniams pasiulymams atseit reikia pateikti zemes sklypo nuosavybes dokumentus bei zemes sklypo plana , kai zemes sklypas yra formavimo procese.
6) Pastato fasadų tam tikro spalvinio sprendimo reikalavimai.
7) Asmeninio estetinio vertinimo pagrindu formuluojami reikalavimai keisti statinio architektūrą.

Papildomų reglamentuose nenumatytų dokumentų, sutikimų, derinimų, reikalavimas, siekiant savivaldybių ir kitų organizacijų valdininkams atsiriboti ir neprisiimti pagal pareigas privalomos atsakomybės.

Žmogiškas nemandagumas, arogancija, siekiant paslėpti valdininko kompetencijos stoką.
8) Reikalavimai kurie nereglamentuoti istatymu ir nebuvo irasyti i projektavimo salygas
9) ......
10) Papildomi reikalavimai, kurių nėra teisės aktuose.

Reikalavimai projektuoti vienokius ar kitokius inžinerinius tinklus, nors teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja - neįpareigoja tiesti komunalinius tinklus - nedraudžia daryti vietinius.
11) -kultūros paveldo ir saugomų teritorijų reglamentų formalumas ir neprofesionalumas, bei šiose institucijose dirbančių "specialistų" derinančių projektus neprofesionalumas;

- savivaldybių architekto tarnybos kompetencijos stoka - nesuvokimas architektūros ir kitų esminių statinio reikalavimų santykio, kartais tiesioginis kišimasis į architektūros meninį sprendimą, neturint tam kompetencijos
12) Principinė pozicija kad pastatas turi būti vieno aukšto su mansarda. Nes dviejų aukštų su šlaitiniu stogu nepatinka :). O įstatymai leido statyti ir dviejų aukštų pastatą.

Papildomu keistų dokumentų reikalavimas, siekiant apsaugoti save nuo atsakomybės arba nuo neišmanymo :)
13) Reikalavimai atlikti kelis projektinius pasiūlymus. Reikalavimai atlikti ir suderinti projektinius pasiūlymus. Architektūros reikalavimuose turi būti nustatyti konkretūs reikalavimai, sąlygos. Kitu atveju sukuriamos neskaidrios aplinkybes, kai vyriausiam architektui nepatinkantis architektas taip ir nesugeba parengti tinkamų architektūrinių sprendimų. Reikalavimai turėtų būti konkretūs ir įgyvendinami.
14) asmenine nuomone
15) regioninių parkų direkcijos savivaliauja keldamos teisės aktais nepagrįstus reikalavimus parkų buferinių zonų architektūrai, kultūros vertybių apsaugos departamentas neįrengtų palėpių projektavimui kelia tolydžio kintančius ir galimybę projektuot užkertančius reikalavimus.
16) Paliečiantys autorines teises ir sprendimus už kuriuos tiesiogiai atsako tik autorius.
17) Projektų smulkūs pakeitimai jau įkėlus derinamą projeką į info@statyba
18) Susilaikau nuo atsakymo, dėl architektų etikos kodekso, bet yra pakankamai šių subjektų pažeidimų
19) Reikalavimais, kad būtų laikomąsi inžinieriaus paruošto detalaus plano, kuris prieštarauja teisiniams aktams ir sveikam protui.
20) Įvažiavimas į sklypą ne daugiau 3,5 metro, nors normatyvas sako ne mažiau 3,5.



Stoglangiu dydis senamiestyje nėra apibrėžtas, tačiau reikalaujamas konkretus dydis, nes "taip priimta"



Reikalavimai regioninio Verkiu parko dalyje, kurioje saugoma gamta, o ne antropogeniniai elementai (urbanistika, architektura), laikytis reglamentus, kurie skirti visai kitai parko daliai (šlaitiniai stogai).



KOmpoziciniai reikalavimai "kad derėtų" laikantis tik niuansinio kompozicijos principo, pamirštant, kad kompozicija galima ir kitais būdais pvz, kontrasto principu.



ir t.t.t

1) Manau, kad būtų svarbu sukurti specialistų grupę (teisininkai architektai ir k.t. arba viskas viename asmenyje) kurie išanalizuotų situaciją objektyviai, atsietai nuo asmeninių patirčių ir nuoskaudų ir nustatytų kokios galimos architektūrinės nekokybės priežastys, kokie galimi būdai kokybę gerinti. Manau, kad kokybės gerinimas gali būti atliekamas pasitelkiant įvairias sritis - teise, viešuosius ryšius visuomenės nuomonei apie architekto profesiją ir architektūrą formuoti. Teko girdėti, kad Estijoje buvo įvykdyta viešųjų ryšių akcija, populiarinanti architekto profesiją, atskleidžianti profesijos ir architektūros kokybės svarbą. Sako, kad rezultatai labai geri. Manau, kad teisnius sprendinius labai papildytų panašūs veiksmai ir svarbu atlikti visus veiksmus koordinuotai tarpusavyje.
2) Pas jus klausimyne - daug kalbama apie architektūros sprendinių teisinį reguliavimą. Mano manymu - architektūros, kaip meninio objekto, didesnis reguliavimas nereikalingas, nes ją ir taip pakankamai reguliuoja visa STR bazė, t.y. visi kiti reikalavimai ir normos. Negalima normomis menininkui nustatyti, ką jis turi kūrti ir kaip. Menas, ypač avangardiškas, naujoviškas, dažnai iš pradžių būna nesuprantamas, nelogiškas ir tik po kurio laiko jį pripažįsta ir pradeda vertinti. Kaip kurti meną, kai tave riboja teisės aktai ir derintojo subjektyvi nuomonė, o jei tas derintojas dar gerokai pagyvenęs... arba nesubrendęs? Todėl manau, kad architektūros, kaip meno srities, kokybę gali kelti tik didesnis visuomenės išprusimas ir, aišku, kolegų profesionalumas. Daug ką pasako tokie faktai, kai konkurse architektūros vertintojai išrenka geriausia darbą, o visuomenės apklausose jis lieka paskutinis...Nuo to proceso taip pat reiktų kaip įmanoma labiau atitolinti statytojus...
3) Iš esmės papildysiu tai, ką jau minėjot:

- Architektūros konkursai turi vykti ne per viešuosius pirkimus

- Architektų sąjunga turi stiprinti savo veiklą, dabar jie net nereikalauja nei vykdyt architektūrinius konkursus, nei sugebą juos kokybiškai organizuoti

- Aktyvesnė galėtų būti pati architektūrinė visuomenė
4) Senasis ikisovietinis užstatymas turi būti griežčiau saugojamas, o sovietiniai šabakštynai turi būti nušluoti nuo paviršiaus.
5) Visur ir visada turi būti privalomai vykdoma projekto vykdymo priežiūra visų kategorijų statiniams.
6) Reikia sukurti tokią juridinę sistemą, kuri sureikšmintų architektūros kaip meno srities prasmę. Kad ekonominiai svertai nebūtų vienintelis reguliuojantis veiksnys, nes tokiu atveju architektūros kūryba tampa tik nuostolinga veikla. Gražūs žodžiai ir įtikinėjimas - versle mažai padeda, kai skaičiuojama investicijų graža. Kūrinys be meninių sprendinių visuomet pigesnis...Apie išliekamąją vertę niekas nekalba. Nesu juristas, nežinai kaip tai pasiekti, antra vertus - konkursai irgi yra pakankamai subjektyvus dalykas. Tai įrodė daugiametė praktika, kartais lemia atsitiktiniai dalykai, labai svarbus išlieka žmogiškasis faktorius. Architektūra - subjektyvus dalykas, jos pilnai juridizuoti neįmanoma, galima tik kiek pakreipti.
7) Pagaliau priimti ARCHITEKTUROS ISTATYMA ir pataisyti kutus su juo besisiesiancius teises aktus. Sekmes!
8) KIEK LIETUVOJE TENKA BIUROKRATŲ VIENAM DIRBANČIAM ŽMOGUI? ČIA PROBLEMA.

YRA ATVEJŲ KAI DERINIMO DARBAI DEŠIMT KARTŲ ILGIAU UŽTRUNKA NEGU PROJEKTAVIMAS, O PATS PROJEKTAS NET NE KITO.
9) sekmes...
10) atsisakyti smulkmeniško reglamentavimo, turėtų būti aiškiai reglamentuojami tik pagrindiniai principai.

Daugiau kompetencijos projektų vadovui ir savivaldybės architektui.

"Žmogiškojo faktoriaus" mažinimas siekiant išvengti korupcijos, atveria kelią absoliučiai arcitektūrinei anarchijai (architektūrine -menine prasme). nėra jokių argumentų, o teisiškai juos įforminti neįmanoma. Vienintelis kelias didesnė asmeninė kompetencija ir atsakomybė savivaldybės architektui - architektų tarybai.
11) Džiugu, kad darote darbą šioje srityje, linkiu sėkmės.
12) Malonu bendradarbiauti.

Mano galva šiandien architektūrinio darbo rezultatas yra neįtakojamas. T.y. darau ką noriu arba ko nori užsakovas. Manau kad turėtų būti griežtesni reikalavimai atskirom teritorijom, didesnė svarba suteikiama projetiniams pasiūlymams, būtų nustatyta didelė išlygų kaina, kuri galėtu ir turėtų tarnauti visuomenės poreikiams.
13) Manau, kad teritorijose, kuriose yra parengtas bendrasis planas - detalieji planai nereikalingi
14) Tokiems pasiūlymams apgalvoti ir parengti reikia laiko, kurio praktikuojantiems architektams labai trūksta, deja. Nes daugiausia laiko atima ne kūrybinis procesas, bet pastovi kova su biurokratinėmis kliūtimis ir valdininkijos savivale. O tai kyla iš daugybės neaiškumų, neatitikimų, dviprasmybių tiek teisiniuose aktuose, tiek derinančių instancijų ir konkrečių valdininkų kompetencijose/kvalifikacijose.
15) Teritorijų planavimo įstatymo nuostatose nėra nustatyto prioriteto sprendinių vystymui architektūriniu aspektu. Tai, be abejo, atsiliepia sprendinių, kuriais formuojama urbanistinė aplinka, kokybei. Be to, šiandien, teisės aktų nustatyta tvarka, teritorijų planavimo specialisto atestatą gauna ne tik architektas, bet ir statybos inžinerius. Manau, kad planavimas yra tolesnės statybos pagrindas, todėl aiški architektūrinė koncepcija čia turėtų būti prioritetu.
16) Ačiū jums už apklausą.

Šaunuoliai jog prakalbote apie mažai liečiamą temą.

sėkmės
17) Senoji tvarka su sąlygų sąvadais buvo paprastesnė ir teikianti daugiau konkretumo vykdant projektą.
18) Viskam savo laikas
19) Šiuo metu architektų rūmų išduodami atestatai nesuteikia teisės rengti sklypo planą (būti sklypo plano dalies vadovu). Taigi, architektas neturi teisės projektuti savo projekto aplinkos. Tam teisę suteikia Kraštovaizdžio architektų sąjunga. Visiška nesąmonė.



Sporto paskirties pastatams (pvz, stadionams - kurie vizualiai bene labiausiai matoma miestų vizitinė kortelė) projektuoti suteikia taip pat ne architektų rūmai, o SPSC, nes sporto statiniai priskirti Kitos paskirties statiniams.
20) Visi architektūriniai reikalavimai turi būti išdėstyti teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose, nes tik tada jie bus:

viešai prieinami;

viešai diskutuojami;

pagrįsti;



Specialieji reikalavimai (projektavimo sąlygos) turi būti panaikinti, nes jie sudaro sąlygas reikalavimus nustatančių asmenų piktnaudžiavimui:

nevienodų reikalavimų nustatymui analogiškiems objektams;

nepagrįstų reikalavimų nustatymui.



Tam įvykdyti būtina smarkiai tobulinti teritorijų planavimą reguliuojančius teisės aktus ir TP dokumentų rengimo ir vykdymo priežiūrą.