1) Jei projektų administravime yra sudėtingi ir daug laiko atimantys reikalavimai, juos teikiantys/kuriantys asmenys turėtų būti žinomi (pavardėmis). Jie taip pat turėtų pagrįsti, kodėl tie sudėtingi reikalavimai yra reikalingi ir kokią naudą iš jų numatoma gauti.
2) Atkreipti dėmesį į finansuojančių agentūrų specialistų neigiamą nusistatymą dėl mokslininkų dalyvavimo užsienio konferencijose, nes tai riboja galimybes įsijungti į pasaulinę erdvę ir lavinti jaunųjų mokslininkų gebėjimus.
Projekto eigoje, esant būtinybei, leisti keisti tyrėjus, sudaryti galimybę koreguoti mokslininkų užimtumo perskirstymą (mėnesiais, darbo valandomis) projekto vykdymo metu
3) ---
4) Siūlau nereikalauti pateikti dokumentų, kurie yra užregistruoti Valstybinėse institucijose (pvz. daktaro diplomo) kopijų (buvo toks reikalavimas rašantiems paraiškas pagal Visuotinės dotacijos programos 2 šaukimą). Siūlau atsisakyti reikalavimo iki metų galo būtinai išleisti gautas lėšas, net jeigu tas pats projektas bus vykdomas kitais metais. Siūlau atsisakyti komandiruotės pagrindimo - prašymą į komandiruotę vistiek vizuoja šakinis ir kamieninis vadovai. Ypač erzina, kad lėšos ilgalaikiam turtui - tarsi "šventa karvė", jų likučio negalima perkelti į kitą biudžeto eilutę. Išvis siūlau leisti lankstesnį lėšų perpaskirstymą tarp biudžeto eilučių - projekto vadovas geriau už visus žino ko jam staiga prireikia.
5) ŠMM turi parengti tvarką, kuri nutrauktų prioritetinį fizinių mokslų sritieas mokslininkų finansavimą konkurso būdu
6) Administravimas neturi stabdyti projekto vykdymą. Vadovas atsako už numatytus projekte darbus vykdymą ir dėlto turi teisę ir kompetencija pats priimti sprendimus apie konkrečių prekių pirkimą. Administracijos darbuotojai turi padėti jam teisingai apiforminti visus finansinius ir pan. reikalus, o ne bukai tempti laiko arba uždrausti pirkimus vien dėlto kad jie nesupranta apie ką kalbama. Vadovas pats yra suinteresuotas kuo taupiau naudoti savo projekto pinigus, ypač nedidelių projekto atveju. Sąlyga rinkti preke pagal mažiausia kaina labai kenkia, nes begalinis techninių sąlygų rašimas užima daug laiko ir neatsižvelgia į suderinamumą ir efektyvumą klausimus. Dabartinė bilietų pirkimo ir išviso komandiruočių tvarka yra visiškai neefektyvi ir kainoja netik savaitės (vietoj pusės valandos) brangaus darbo laiką, bet ir verčia visus pirkti keliones brangiau.
7) MTTP projektų biudžetus turėtų įvertinti ir patvirtinti ekspertai mokslininkai, o ne finansistai administratoriai, patvirtindami tik bendras metines prekių kategorijų sumas.
8) Pati institucija turėtų didelį dėmesį atkreipti į būsimo projekto vadovo administracinius gebėjimus, nes pagalbinis personalas - nevisagalis. Tad apeliuoju daugiau į projektą įgyvendinančios institucijos atsakomybę.
9) Patvirtintos sąmatos ribose finansinius reikalus pavesti kamieninio padalinio vadovui.Drausti kreiptis į Viešųjų pirkimų tarybą smulkiems pirkimas vykdyti.
10) Projektą administruojančiai institucijai lėšas už administravimą skirti tik pagal faktines sąnaudas, nes dabar šios lėšos gerokai viršija faktinį poreikį ir dažnai yra naudojamos visai kitoms reikmėms.
Projektą administruojanti institucija, o ne projekto vadovas turėtų prisiimti padarytas administracines klaidas ir jas taisyti savo, o ne projekto dalyvių sąskaita.
11) Supaprsatinti mokslinių komandiruočių kelionių organizavimo ir užsakymo tvarką.
12) elektroninis parasas turi buti butinas viesiem dalyviam/instituciojom ir t.t. naudoti, kad nebutu vazinejimu ir popieriuku nesiojimo daugiau
turetu buti koks 1000 litu riba kur galim pirkti be VP
organizacija turi tureti VISADA laimejusi VP imone pagrindiniams dalykams pirkti
13) Projekto trukme gyvybes mokslu srityje (iskyrus atskirus atvejus) turetu trukti ne trumpiau kaip 72 men. (3 metus).
Motyvas: siekiant ambicingu projekto tikslu, labai sunku tiketis juos pasiekti per 1.5 -2 metus. Tai lemia sios srities specifika. Kai projekto trukme sumazinama iki 2 metu ir maziau, galima pasiekti tik kukliu rezultatu arba pateikti duomenis, kurie buvo gauti anksciau, juos refinansuojant is kitu grantu.
14) Gaires tiekėjams reiktų pateikti ne įstatymo forma, o aiškesne instrukcija. Nereiktų tiekėjams ieškoti, kokiame tiksliai prioritete, koks tiksliai leidžiamas netiesioginių lėšų dydis, kaip (sudėtingai) yra apibrėžiami rezultatų vertinimo rodikliai... Reikia aiškesnių gairių. Išankstinio kainos pagrindimo planuojamai įrangai pakaktų preliminaraus. Viešųjų pirkimų ir supaprastintų pirkimų visai reiktų atsisakyti mažiems pirkiniams (iki pvz., dešimties tūkstančių litų).
15) Viešuosius pirkimų konkursais pakeisti daugiau-mažiau paprastais pirkimais ar bent supaprastinti reikalavimus (kad svarbiausias kriterijus būtų kokybė, o ne kaina; jei prekė reta ir ją įsigyti gali tik iš vienos ar dviejų vietų, nebūtina nurodyti daugiau; ir t.t.) ir pagreitinti pirkimo procesą.
16) 1. LMT turetu uztikrinti, kad LMT ekspertai, vertinantys projektus, konkreciai atsakytu i vadovo atsakymus po pirminio ekspertinio vertinimo etapo, bei issamiai pagristu savo vertinimus, o ne jaustusi visagaliais ir galutiniais sprendejais. kadangi daznai ju vertinimai yra absoliuciai nekompetentingi ir skuboti, o del to kencia pareiskejai.
2. LMT turetu sau taikyti tokias pacias punktualumo ir atsakingumo taisykles, kaip pareiskejams - turi buti nurodomos tikslios vertinimo etapu galutines datos, nes neprisimenu atveju, kad projektu finansavimas prasidetu programose nurodomu metu - visada veluojama nuo min 2 sav. smulkiems projektams iki 6 men visuotinei dotacijai. Klasikinis anekdotinis visuotines dotacijos pirmojo saukimo atvejis - tokiu atveju turetu konkreciai atsakyti tiek atsakingi LMT, tiek kitu instituciju pareigunai.
3. LMT tampa pernelyg biurokratizuota ir "vienos galutines nuomones" institucija, tai lemia visu pirma dabartiniu jos vadovu asmenines savybes ir nebesugebejimas susidoroti su didejancia atsakomybe ir darbu kiekiu.
17) Samatos keitimas bendros sumos ribose turetu buti 100%.
Neturetu buti butina pateikti ir mokslininku dalyvaujanciu projekte pavardziu, jei jos dar nera zinomos projekto rasymo metu.
Turetu buti laisvai disponuojama visa gauta granto suma projekto ribose viso projekto laikotarpyje: esant reikalui keisti medziagom skirtus pinigus i altyginimus, kelioniu apmokejima ir atvirksciai.
Projekto vadovas visada stebgiasi kuo taupiasu sunaudoti gaunama suma, daznai moka is savo kisenes, kad kuo geriau vykdyti projekta, del to turetu buti suteiktos max laisves; trumpu emailu informavus granto daveja ir gavus is jo labai greita pritarima, butu galima max efektyviai naudoti gautas lesas tam tikslui, kuris tuo metu yra butiniausia kuo sekmingesniam mokslo vystymui.
Turetu buti pakankama tarptautini projekta rasyti tik anglu kalba. Jei butina lietuviu kalba, tai tik formuliarus, o ne visa mokslinio projekto aprasymo dali.Siulyciau imti pavyzdziu keliu ES saliu projektu administravimo tvarka ir taikytis prie paprasciausios, tuo parodant Lietuvos progresyvuma ir nebiurokratini projektu tvarkymo pavyzdi.
18) * paraiškų techninė dalis turi būti teikiama tik anglų k. ir vertinama užsienio ekspertų. Ši praktika galioja daugelyje ES šalių (Belgijoje, Prancūzijoje)
* Sąmatoje pateikinėti tik atlyginimų, ilgalaikio turto, pridėtinių išlaidų ir kitų išlaidų sumas, t.y. komandiruočių, viešinimo, paslaugų pirkimo ir smulkiaverčio inventoriaus įsigijimą apjungti į vieną išlaidų grupę.
19) Realiai rimta ir efektyvi moksline veikla siuo metu Lietuvoje labai sunkiai imanoma, kadangi ji Stabdoma, Apsunkinama visiskai beprasmiskomis proceduromis ir tokiu budu Sabotuojama neva tai laikantis istatymu (Pvz. Vies. Pirk. Istatymo). Mokslo isntitucijoms toks istatymas isviso nereikalingas ir tik stabdo betkokia veikla. Lesos beprasmiskai svaistomos visokiu "viesuju pirkimu specialistu" atlyginimams. Visi tie "specialistai" tik trukdo dirbti. Jei sioje vasltybeje jau nebera jokio produktyvaus darbo tai geriau jiems moketi atlyginimo dydzio pasalpa, bet neleisti ju trukdyti vystyti mokslines, technologines ir pedagogines veiklos.
20) Profesionali, skaidri ir nešališka projektų pasiūlymų atranka. Tarptautinė ekspertų komisija (TEK) reitinguoja projektus, LMT ir kt. finansuojančios organizacijos tik atrenka iš tų projektų, kurie praėjo TEK atranką. Paraiškos (visuose moksluose, išskirus lituanistiką ir Lietuvos istoriją) rašomos anglų kalbą (tik santrauką – lietuviškai)
Aiškiai nustatytos projektų atrankos taisyklės
Tiksliai nustatytos ir nekaitaliojamos projektų paraiškų priėmimo datos. Skelbimas turi pasirodyti nemažiau negu 4 mėn. iki projektų pasiūlymų teikimo pabaigos (dabar projektų pasiūlymams paruošti dažnai duodamas per trumpas laikas – pasiruošė tik „savi“)
21) Paprastesnės procedūros, jei numatoma įsigyti kitokį nei kad buvo suplanuota ilgalaikį turtą (didesnės vertės įrangą) arba nebenumatoma įsigyti suplanuoto turto.
Galimybė nesunkiai keisti projekte dirbančių žmonių kiekį, jų darbo laiką viso projekto vykdymo metu (MITA agentūros projektuose tai buvo per daug sudėtinga)
22) Reikėtų atsisakyti absurdiško reikalavimo skelbti viešųjų pirkimų planus metams į priekį, nes dažnai net nacionalinių konkursinio finansavimo paraiškų vertinimas baigiamas jau po tų planų paskelbimo ir tik tada sužinoma, ką galima bus pirkti.
23) Siūlyčiau daugiau vadovautis sveika nuovoka ir gyvenimo realijomis administruojant projektus. Kita vertus, mokslo pažanga ir rezultatų originalumas bei naujumas neįmanomas viską iš anksto suplanavus - priešingu atveju, jei viskas iki galo aišku kokių rezultaų tikimasi, tai kam tada iš viso atlikti tyrimą, jei jau visskas ir taip žinoma.
24) Atsakingai rinktis projekto vadovus ir pasitikėti jų sprendimais. Kad dėl kiekvieno, net ir mažiausio sprendimo ar veiksmo, nereikėtų pateikti išsamios ataskaitos.
25) Projektų finansavimo taisyklės su visa administravimo tvarka turėtų būti paprastos ir aiškios ir sutalpintos 1-3 puslapiuose be ypatingų nuorodų į kelių dešimčių puslapių dokumentus.
26) Įstatytmai yra tokie kokie yra...kaip ir jų interpretavimas. Šiuo metu projekto vado "laksto" ir tvarko tiek viešųjų pirkimų, juridines (sutartys), finansines (sąmatos ir t.t.) o mokslo institucijos atitinkami padaliniai "leidžia" arba "ne". Manau kad atitinkami padaliniai turėtų imtis ir "sutvarkytii" reikalus, kad vadovas iš tiesų turėtų laiko projektu užsiimti.
27) Vykdant kelerių metų trukmės projektus, siekiant efektyvesnio lėšų panaudojimo ir kasmet dėl projekto ateinančių metų biudžeto tvirtinimo vėlavimo pirmąjame ketvirtyje atsirandančio "finansavimo vakuumo", sudaryti galimybę skirtas bet dar nepanaudotas lėšas perkelti į kitus metus
28) Neturėtų būti korupcijos, nekompetetingo ir tendencingo vertinimo
29) Siulyciau viesuosius konkursus daryti tik prekes kainas virsijant ~40,000 LTL (~10,000 euru) ir kad juose galetu dalyvauti ir uzsienio firmos, turincios galimybe pristatyti preke i Lietuva.
Zemiau sios kainos projektu islaidose nereiktu vardyti visu numatytu pirkimu, o tik pagristi (pavyzdziais etc) numatyta islaidu suma.
Projekto vykdyme svarbiausia vertinti, kad pasiektas konkretus rezultatas is pasiulytos temos (straipsnis, preke etc), o ne kiek tai atitinka projekto paraiskoje aprasyta darbu eiga.
30) Konkrečių konstruktyvių pasiūlymų neturiu.
31) GRIEŽTAI DRAUSTI PROJEKTUOSE ĮDARBINTI SAVO VAIKUS, ŽMONAS, ŽENTUS, MARČIAS IR KIUS GIMINAIČIUS.
32) Neturėtų būti taikoma tvarka, kai maksimali projekto pinigų suma perkeliama į pirmuosius projekto metus, o nacionaliniuose (LMT) projektuose antraisiais ir trečiaisiais metais realus finansavimas turėtų prasidėti pirmo ketvirčio pradžioje, o ne antrame ketvirtyje.
33) 1. Projekto vadovas turėtų gauti kreditinę kortelę su projekto lėšomis ir pats galėti daryti atsiskaitymus, jei laikosi nustatytos dokumentų vedimo tvarkos
2. Už finansinius pažeidimus vykdant projektą vadovui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė
3. Turi būti ribojama ataskaitų apimitis, kad atitiktų granto sumą.
4. Turi būti galima laisvai naudoti pinigus atlyginimams, ilgalaikiam turtui ir medžiagoms.
34) Netaikyti 1,5 etato krūvio ribojimo.
35) Vengti standartinių dokumentų (statutų, registravimo pažymėjimo ir pan.) pateikimo su kiekviena paraiška;
Duomenys apie institucijos ar jos vadovų teistumus, mokesčių mokėjimą iš Registrų centro turėtų būti pateikiami tiesiogiai finansuojančiai institucijai;
Konkursų tvarkos turėtų būti keičiamos tik dėl esminių klaidų, jų sukeliamų problemų (šiuo metu yra programų, kur kiekvieno kvietimo metu keičiami reikalavimai - pvz., visuotinė dotacija, Aukštųjų technologijų plėtros programa);
Perkeliant projekto administravimą iš vienos institucijos į kitą turi būti išlaikomos biudžeto sudarymo ir administravimo formų vientisumas (pvz., dalį Aukštųjų technologijų plėtros programų projektų vienus metus administravo LVMSF, po to LMT, po to MITA - kiekvienais metais pirminis projekto biudžetas turėjo būti visiškai pertvarkomas ir pritaikomas prie naujų taisyklių);
Nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių, jeigu netiesioginėms išlaidoms numatomas fiksuotas procentas, tai patiriamos išlaidos neturėtų būti įrodinėjamas finansiniais dokumentais.
36) Nepriklausomi ekspertai is uzsienio.
37) Jei projektas vykdomas ne iš valstybės lėšų, maksimaliai riboti Viešūjų pirkimų įstatymo taikymą, nes kol pirkimai įvyksta ketintos įsigyti ar gauti paslaugos ar produktai pasensta. Tai netoleruotina mokslo pasaulyje.
38) Mažiau suvaržomi sprendimai dėl papildomų darbų, pirkimų ar papildomų žmonių įdarbinimo, jei tai yra pagrindžiama projekto reikmėmis ir pasikeitusia situacija. Projektų vykdymas trunka ženklų laiką, ir situacija dažniausiai keičiasi.
39) Atsisakyti publikacijų vertinimo pagal patekimą į Thomson Reuters Master Journal List ir ISI Web of Science. Toks vieno kriterijaus, vienos tiesos ir JAV propagavimas nepriimtinas. Tokios tvarkos nėra Vokietijoje, Austrijoje ir kitose vakarų Europos šalyse. Yra pripažįstamos vokiškiečių kalbos, frankofonų ir pan. duomenų bazės. Thomson Reuters atspindi tik dalį globalizuotos visuomenės akcininkų. Šis kriterijus nepriimtinas informatikams, ypač vykdant su socialiniais mokslais susijusius projektus.
40) Esant konkursiniam finansavimui ir leimetam konkursui/grantui, nebeturėtų būti taikomi viešųjų pirkimų apribojimai medžagoms ir kitoms smulkioms bet skubioms išlaidoms.
Reiktų skirti daugiau asmeninės atsakomybės projekto vadovui atsisakant daugybės formalių suvaržymų.
41) Turi būti mažinamas adm. institucijų darbuotojų popierinio darbo krūvis ir suteikiama reali galimybė dalyvauti projekto pasitarimuose ir pan., kad jie gerai suvoktų projekto specifiką ir taptų projekto vadovo pagalbininkais, o ne kontrolieriais
42) Tai gal ir ne visai į temą, tačiau projektus vykdančios institucijos (institutai, aukšosios mokyklos), o gal ir agentūros turėtų teikti gerokai daugiau pagalbos administruojant projektus. Mokslininkas turi užsiimti mokslu, o ne administravimu. Jo atsakomybė - turinys. Visa kita turėtų būti ne jo reikalas.
43) Turėtų būti daugiau pasitikima tiesioginiais vadovais ir administratoriais, kurie galėtų savarankiškai daryti būtinus pakeitimus projekto visumoje. Dabar reikia derinti su nieko apie esmę neišmanančiu "specialistu", kuris visko bijodamas jokiais pakeitimais nesutinka
44) Nupirkus prekes ir paslaugas pigiau, nei planuota, sutaupytos lėšos nedingsta, o gali būti naudojamos kitų to paties projekto veiklų įgyvendinimui.
45) Netaikyti viešųjų pirkimų tvarkos MTTP projektų, kuriuos finansuoja ūkio subjektai, lėšoms, nes tai yra privatūs, o ne biudžetiniai pinigai. Viešųjų pirkimų taikymas šiuo atveju trukdo dirbti bei laiku atlikti darbus ir yra viena iš priežasčių, bloginančių taikomojo mokslo ir verslo ryšius.
46) maziau popierizmo, projekto vadovo 100% atsakomybe uz rezultatus ir panaudotas lesas.
47) Nėra
48) Pateikti paraiškas ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis, kas leistų taikyti tarptautinę paraiškų ekspertizę.
49) Galėtų būti įvesta dviejų pakopų projektų vertinimo sistema. Kur pradžioje teikiama tik idėja su minimaliu planavimu, o paskui galutinis projektas. Sutaupytume mokslininkų laiko.
50) Paprastinti formalias procedūras, didinant iniciatyvos autoriaus/vadovo atsakomybę už baigtinį rezultatą ir projekto tęstinumą.
51) 1. Supaprastinti paraiškos formas.
2. Projekto sąmata turėtu būti paprasta, nereikalauti ypatingo detalizavimo (iki pieštuko su komerciniais pasiūlymais) bei leisti projekto vadovui keisti sąmatą savo nuožiūra, siekiant vykdomo projekto kokybės, o ne sąmatos eilučių išpildymo.
3. Skiriant finansavimą projektams, turėtų būti skiriamas visapusiškai išprusęs ekspertas, kuris projektą įvertintu ne tik pagal numatytus punktus, bet pagal jo vertę Lietuvos vystymuisi ar idėjos reikšmingumui. Mano manymu kartais ISI straipnių turėjimas neatspindi vadovo kompetencijos, reikėtų labiau vertinti projekto vertę.
4. Trumpinti paraiškos vertinimo trukmę.
52) - Rasant projekta nereiktu detalizuoti kokiu konkreciu reagentu ir kokiais kiekiais planuojama pirkti.
- Vadovui pageidaujant kad butu galima ataskaitos moksline dali rasyti anglu kalba. Tokiu atveju veliau ataskaitos dalis butu galima kopijuoti ir panaudoti straispniui. Siuo metu yra dvigubas darbas: rasyti ilgas ir isamias lietuviskas mokslines ataskaitas, o paskui vel naujas darbas - rasyti straipsnius jau anglu kalba
- Supaprastinti ataskaitu rasyma
53) Autorine sutartimi atliekamiems darbams ( straipsnio sukūrimas, recenzavimas) neturėtų būti reikalaujama supaprastintų viešųjų pirkimų procedūros.
Klausimas - kaip pakviesti pageidaujamą kvalifikuotą mokslinio teksto redaktorių arba vertėją?
54) 1. Pasitikejimas projekto vadovu
2. Administratoriai turi buti susipazine su MTTP veiklos specifika, t.y, "pabuti" mokslininko kailyje
3. Nereikia isradineti savo "lietuvisko"dviracio, tiesiog reikia paziureti, kaip MTTP administravimas sutvarkytas mokslo veikloje konkurencingose ES salyse
55) I. Dalis lesu galetu buti pervedama kompensavimo tvarka pasibaigus projektui arba jo etapui. Projektu ataskaitos yra recenzuojamos. Recenzentai mokslininkai zymiai geriau ismano prekiu kainas ir pirkimo subtilybes nei ivairus administratoriai. Jei buvo vykdomi neteiseti pirkimai - tos lesos vykdytojo istaigai galetu buti nekompensuojamos. O tada istaiga jau tegul issiaiskina su savo darbuotoju...
56) Finansavimą skirti ne pagal siūlančiojo idėją asmens "mokslinį svorį", o pagal siūlomos idėjos mokslinį ir praktinį svorį.
57) Reikalavimai Iš Lietuvos vidaus ar bendrų su ES šaltinių finansuojamų projektų rengimo tvarka ir reikalavimai neturėtų skirtis pav. nuo FP7 ar kitų panašių projektų. Skirtumai ypač ryškūs numatant projektų vykdytojus, detalizuojant jų darbo laiką bei formuojant biudžetą. Palyginkime reikalavimus LMT projektų biudžetui ir pav. FP 7.
58) Ekspertai neskaito projektų turinio. o vertina tik straipsnius, studentų skaičių ir pan
59) Ekspertu komitetuose turetu buti vienodas Vilniaus ir Kauno instituciju atstovu skaicius
60) Pirkimų sumų institucijoje negalima sumuoti, kitaip itin apsunkinama reikiamų prekių/paslaugų įsigijimas;
esamą viešųjų pirkimų tvarką reikia naikinti, kaip ydingą ir stabdančią mokslo vystymąsį;
Pirkimai moksliniams tyrimams vyjkdyti neturėtų būti varžomi jokiomis biurokratinėmis kliūtimis;
Turi būti vertinama projektų vykdymo kokybė o ne biurokratinių reikalavimų laikymasis;
Maksimaliai padidinti tarnybinių koeficientų maksimalias ribas, ypač žemesniajam moksliniam personalui;
Šiuo metu bet koks projekto keitimas reikalauja Rektoriaus parašo, reikia daugiau teisių suteikti projekto vadovui;
Suteikti daugiau informacijos apie projekto ekspertavimo sprendimus: kokiu pagrindu buvo priimtas vienas ar kitas ekspertų/komisijos sprendimas;
Didinti ekspertų atsakomybę, sudaryti galimybę įrodyti eksperto nekompetenciją ir tokio eksperto paslaugų ateityje atsisakyti;
Įpareigoti administruojančių organizacijų valdininkus teikti maksimalią pagalbą, palaikant projekto vykdytojų pusę;
Plėsti minimaliu administravimu pasižyminčiu projektų (inovaciniai čekiai) finansavimą;
Jei ekspertų vertintoje projekto sąmatoje buvo patvirtintos tinkamos išlaidos, viešųjų pirkimų procedūros turėtų būti minimaliai paprastos.
61) Lėšų panaudojime vadovautis logikos dėsniais. Mokslininkai nėra gamybininkai ar biurokratai ir nereikia jų iš anksto laikyti vagimis.
62) Mokslo grežtas (dabartinis) administravimas - jo žlugimo kelias.
63) Pataisyti VP įstatymą pagal ES direktyvą, limitai turi būti taikomi pagal limitus projektui, o ne institucijai.
64) Neretai kelia abejonių ekspertinių vertinimų objektyvumas.
Iš esmės keistina vertinimo rodiklių sistema, kurioje dabar ypač sureikšmintos publikacijos.
Būtina prioritetą teikti tyrimams, turintiems taikomąją vertę bei skatinantiems mokslo ir verslo ryšius
65) Reikalinga projektų valdymo duomenų bazė ir programinė įranga
66) 1. Projekto taisyklių (aprašo) rengimas turi būti derinamas su institucijų, kurios dalyvaus konkurse, atstovais (jokio vienašališko taisyklių rengimo ministerijose).
2. Projekto vadovas turėtų atsakyti tik už rezultatus, jokios kitokios priežiūros apskritai nereikia (t.y. tas išlaidų eilutes gali keist kaip nori pagal situaciją, neprivalomi viešieji prikimai ir pan.).
3. Kiekvieno projekto žingsnio nereiktų derinti su projektą finansuojančios institucijos biurokratais. Dabar kiekvieno studento keitimas, konferencijos keitimas ir kt. privalo būti patvirtinta kažkokiam komitete. Jokių komitetų nereikia, čia reikia palikt vadovui.
4. Atleisti nuo 1/2 ir 2/3 projektus prižiūrinčių institucijų darbuotojų. T.y. sumažinti atitinkamai etatų skaičių. Sumažėjus biurokratų sumažėtų ir jų kūryba. Problema išsispręstų automatiškai, būtų sutaupyta ten kur reikia.
67) Projekto vadovas turetu tureti teise keisti projekte numatytas sumas nevirsydamas bendrosios 100%, projekto pradzios nustatymas turetu buti tik vadovo nuoziura laikotarpyje iki 1metu nuo finansavimo galimo ir pasibaigus finansavimui turetu buti suteikta galimybe iki 1 metu atsiskaitymo laikotarpi pratesti nesuteikiant papildomu lesu. Kasmetiniai atsikaitymai uz projekta turetu buti po einamuju metu pabaigos iki 3 menesiu laikotarpyje.
Turetu buti suteikta galimybe varijuoti lesas pagal reikala, kuri numato vadovas ir keisti esant reikalui idarbinimUI SKIRTAS lesas i kitas ir atvirksciaI.
68) Jei projektų vertintojai išbraukia kai kurias suplanuotas išlaidas, tai turėtų būti sudaryta galimybė tas išlaidas perkelti į kitas išlaidų eilutes. Man buvo nubraukta 20000Lt konferencijoms, bet aš tikrai būčiau galėjęs už tą sumą arba prailginti projektą keliais mėnesiais, arba įsigyti papildomos laboratorinės įrangos.
Kai projektų vertintojai nusprendžia, kad projektas turi būti arba bus finansuojamas, projekto vadovas turėtų turėti teisę ne tik derėtis dėl konkrečių rezultatų sumažinus sąmatą, bet ir dėl sąmatos eilučių perskirstymo.
69) Leisti pačiam projekto vadovui spręsti dėl skrydžių ir viešbučių.
70) Iš struktūrinių fondų finansuojamuose projektuose nekreipiamas dėmesys į projekto rezultatus, tik į teisingai atliktą buchalterinę apskaitą. Toks požiūris skatiną Bendrijos tvarkingą pinigų "įsisavinimą", o ne projektų dalykinio turinio įgyvendinimą ir suteikia galimybių sukčiavimui.
76.9%
